Būdavo dienų, kai skaitydavau klaikiai laimingų žmonių interviu, žodžius, blog'us ir galvodavau "Kodėl ir aš taip negalėčiau gyventi?"
Kad ir aš taip galiu gyventi, jog paklausta, kaip man sekasi, atsakyčiau "Puikiai!", supratau visa atsitiktinai, palaužta visko, kas tuo metu mane galėjo palaužti. Ar nepastebėjai, kad gerus dalykus dažniausiai atrandame išgyvendami blogus dalykus?
Vieną šiokiadienio vakarą eilinį kartą gerdama žalią arbatą keikiau save ir kitus, kad jau kone savaitę nepavyksta suorganizuoti susitikimo, kuris man atrodė milžiniškos svarbos, pykau, kad tąsyk viskas gavosi ne taip, kaip tikėjausi ir bijojau dėl ateities. Tuomet ir su bičiule susipykau dėl smulkmenos, ji man liepė nepykti, o aš teatsakiau "Aš nepykstu. Tik leidžiu tau statyti sienas".
Tą akimirką ir atėjo suvokimas, kad aš tam liūdesiui, pykčiui ir pagiežai leidžiu statyti sienas prieš mane, kad aš nebūčiau tokia laiminga,kaip tie, kuriais aš žaviuosi.
O gi kas sakė, kad sienų, net ir tvirtai pastatytų, nugriauti negalima???
Ėmiau ne pykti ar teisti, o išklausyti ir patarti, ne graužti save, o statyti pamatus gražiam gyvenimui.
Išėjau į lauką ir pakėliau akis į dangų- kaip galėjau pykti gyvendama po tokiu nuostabiu dangumi???
Daug juokiuosi ir kuriu- nuoširdžiai ir garsiai!
Kurpiu dideles svajones ir ne ką mažesnius norus- kas sakė, kad jie nesipildo?
Nebespėlioju, kaip viskas susiklostys- bet kokiu atveju tai bus gražu.
Jaučiuosi laiminga (taip taip, tokia, kaip ir tie iš intervų, blog'ų...)!
Gyventi tiesiog gera..! Suvalgyti bandelę su karamelės įdaru, išgerti karštos šokolado skonio kavos, nueiti į posėdį, nors to daryti visai neplanavai, gauti kvietimą susitikti su draugais, kai galvojai "Ech, šiandien taaaip norisi kažkur išlėkt!", priimti iššūkius ir sutikti kartu krėsti aibes išdaigų, juoktis it mažiems vaikams ir einant asfaltu tyliai sakyti "Aaaa, mane tuoj nupūs!!!", prarasti gerą vietoj geresnio, rašyti blog'ą, kurti eilėraščius, kartoti katei, kokia ji graži, skaičiuoti debesis, važiuoti ratais namo ir dar ne tuo autobusu, bet po to iš to džaugsmingai pasijuokti, galiausiai grįžti namo visiškai be balso, bet su tokia gera nuotaika ir prisiminimais!
Taip, gyventi tiesiog..gera!!!
Tam nereikia jokių auksinių taisyklių, JEI NORI BŪTI LAIMINGAS - BŪK!
Būkit laimingi!!!
P.S.ir skaitykit įkvepiančias knygas bei straipsnius.
šįvakar atsisveikinu visai be balso ir jėgų, bet laiminga,
visada Jūsų,
M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą