Sakau "Labas vakaras" Jums Velykų išvakarėse su ramunėlių arbatos puodeliu rankoj (Die, kaip kvepia visas kambarys ramunėlėm! ), ramybe veide ir su daugybe gilių apmąstymų. Džiaugiuosi pagaliau atėjusiomis atostogomis, pokalbiais su artimais draugais, tyliu tyliu vidurnakčiu, katės kniaukimu prašant dėmesio, sesės sėkme, apėmusiu įkvėpimu, sukurtais eilėraščiais, skaniu šokoladu, tyliu draugų palaikymu, gražiu oru, Teatro kvapu, vasarišku lietumi..
O ar nebuvo Tavęs apėmęs jausmas- esi laimingas, sieki sėkmės viršūnių, rytais pažadina kvapnus kavos aromatas, kas vakarą užmigdo nuostabios dainos, bet tyli mintis palapčiom, kai niekas negirdi, kužda, kad gyveni ne savo gyvenimą? Ir visai nesvarbu kieno- tėvų, senelių, kokios nors primadonos, bičiulių ar karts nuo karto sutinkamo pažįstamo.Čia jau tiesa kalba pati už save. Ir Paul Coelho žodžiai patys veržiasi iš burnos: "Tu turi gyventi savo Asmeninę Legendą", kiekvienas mes turime gyventi Asmeninę Legendą, savo gyvenimą, atrasti savo būdus prisijaukinti baimes ir prie židinio pasisodinti sėkmę, atkaklumą pasikviesti išgerti kakavos, o ryžtą- pasivaikščioti po parką. Tu turi gyventi SAVO gyvenimą.
Tikiu, kiekvienam iš mūsų atrodo, kad gyvename savo vienintelį ir nepakartojamą gyvenimą, turime savo laiką poilsiui ir darbams, savo privalumus ir ydas, sėkmes ir nepasisekimus, bet..:
*Kodel dažnai bendraudama su abiturientais išgirstu "Stosiu į teisę, nes tėvai man liepė ten stoti", "Stosiu į vadybą, nes mama sakė, jog tai praktiška specialybė"?
*Kodėl komunikuodama su įvairiose įstaigose savo patirtį plečiančiais moksleiviais karts nuo karto girdžiu "Atėjau čia, nes tėtis nori, kad čia įgaučiau patirties", "Man mama sakė čia ateiti"?
*Kodėl iš talentingų jaunuolių lūpų tenka girdėti "Piešiu, nes mama norėjo būti dailininke, bet neįstojo į dailės mokyklą"?
Pavyzdžių dar galima būtų prirašyti begales. Bet kaskart gaila, kad žmonės eikvoja savo gyvenimą taisydami tėvų jaunystės klaidas, klausydami artimųjų liepimų ar tiesiog negalėdami pasipriešinti aplinkinių spaudimui. Viskas puiku, jei seki autoriteto pėdomis, sieki tai, kas tau arti širdies ir tave "veža" - plojimai, skaitytojau. Bet kiek daug jaunuolių auga tokioje aplinkoje, kuri tiesiog neleidžia įgyvendinti svajonių, kiek daug gabių vaikų gyvena šeimose, kuriose turi stoti ir mokytis būtent ten, kur nori artimieji. Prieš metus dalyvaudama vienoje prasmingoje akcijoje, išgirdau praeivį sakant "Pasakyk abiturientui, kad stotų ten, kur liepia širdis, o ne mama ar tėtis"- kaip išganymas man tada nuskambėjo tie žodžiai, turbūt nesuskaičiuosiu, kiek kartų nuo tos dienos šią citatą esu pakartojus. Gali kilti klausimas, kodėl kalbu apie stojimus? Nes pirmas ir labai svarbus TAVO pasirinkimas yra pasirinkti, ką veiksi toliau. (Čia negaliu nepareklamuoti www.crazyideas.lt , iki skausmo paprasta jų tiesa "nežinai, kur nori stoti - nestok" ) Ir būtent TU turi nuspręsti, ko nori iš gyvenimo, ne mama, vaikystėje svajojusi skinti laurus piešinių konkursuose, ne tėtis, pusė gyvenimo sapnuojantis sapnus apie teisininko karjerą, o TU. Taip, nuo tokio paprasto, bet kartu ir klaikiai sudėtingo žingsnio ir prasideda gyvenimas, tavo gyvenimas, tavo Asmeninė legenda.
Ir visai nebūtina eiti kažkieno išmintais takais, taikytis prie kitų ir visada su viskuo sutikti. Būk savimi, sakyk, ką galvoji, leiskis į savo širdies atradimus, pamatyk tikrąjį save. Tam, kad gyvenimo saulėlydžiui atėjus galėtum ištarti "TAIP, TAI BUVO MANO GYVENIMAS"
P.S.ačiū mamai, kuri man visada kartojo ir tebekartoja, kad stočiau ten, kur noriu. Ačiū artimiesiems, kad nejaučiu spaudimo. Ačiū SAVO gyvenimui, kad jį turiu.
O dabar- gražių Šv. Velykų, mano brangūs skaitytojai! Ačiū, kad esate, kad skaitote, kad domitės! Kiekvienam- po kietą stiprų margutį!
24/7 Jūsų,
Medutė.
Visų pirma - ir tave su Šventomis Velykomis. :) Labai prasmingas ir teisingas įrašas. Pati įstojau ten, kur norėjau aš pati, o ne mano tėvai. Visą gyvenimą dariau tai, ką norėjau aš, o ne aplinkiniai. Galiu pasakyti - kai pats kuri savo asmeninę laimę, yra sunkiau, tačiau vaisiai nepalyginamai saldesni. Tai nereiškia, kad žmogus turi visiškai neklausyti kitų patarimų, ne, tiesiog kai kuriose situacijose geriausia klausyti savo širdies. :) Kad ir kur ji mus nuvestų - į laimę ar į nelaimę - pabaiga visuomet būna vienoda: išmokta dar viena vertinga pamoka. :)
AtsakytiPanaikintiLinksmų švenčių ir daug ramunėlių arbatos. :)
Stateless// Tave taip pat su šventėmis! Tikiuosi, atšventei puikiai ir jaukiai. :)
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi, kad atradai savo kelią, įstojai ten, kur norėjo širdis, o ne tėvai, tu - išties puikus pavyzdys, kad verta gyventi savo gyvenimą ir kurti asmeninę laimę. :)
O dėl širdies ir vertingos pamokos visiškai su Tavimi sutinku- taip, širdies dėka galime patirti daugybę aukso vertų pamokų. :)
Noriu Tau palinkėti gražaus Asmeninės Legendos kūrimo, saldžios savos laimėsi ir visad paklusti tam tyliam, bet tokiam atkakliam širdies balsui. :)