Apie žmones, kurie veda į priekį

Jis pasako tik žodį, o tau atrodo, kad saulė šilčiau šviesti pradėjo. Juo norisi sekti, iš jo norisi mokytis. Jį norėtusi apkabinti ir niekada nebepaleisti. Pažįstamas jausmas, tiesa?

Kiekvienas turime tą žmogų, kurio pėdomis norisi sekti, kiekvienu žodžiu šventai tikėti, o jo elgesį - kartoti. Juo žavimės, jį dieviname, juo gyvename. Taip, teisingai sakai, tai- autoritetas.
Dainius Radzevičius pernelyg drąsiai viename straipsnyje teigia: "Kas yra mums tikrieji autoritetai? Matyt, lengviau pasakyti, kas nėra. Nes iš tiesų šiandien trūksta autoritetų.". O aš drįsiu gal pernelyg drąsiai jam paprieštarauti, kad autoritetų, ypač Lietuvoje, tikrai yra, gal ne šimtai, bet yra. Taip, juos reikia mokėti atrasti (nors autoritetų, kaip ir draugų, ieškoti nereikia, jie patys mus susirada, kai to labiausiai mums patiems reikia), jie gali gyventi kur nors labai giliai pasislėpę, bet jie YRA ir dėl jų verta kopti į trigubai aukštesnį kalną nei iki šiol kopei.
Pati turiu ne vieną autoritetą, net gal per daug, bet visada save guodžiu,kad tokių žmonių niekada nebus per mažai ir jei aš jais seku, žaviuosi ir einu tik pirmyn, vadinasi, viskas yra gerai. Nors savus autoritetus atradau visai jų neieškodama, jie patys mane susirado per knygas, paskaitas, susitikimus. Būna, ateinu į paskaitą ir jaučiu, kad šitas žmogus neišeis iš mano gyvenimo su šita pusantros valandos paskaitėle, kad aš dar juo domėsiuosi, jo ieškosiu, kad galėčiau prie puodelio arbatos pakalbėti ir suprasti, kaip jam pavyksta uždegti kitų akyse tas liepsneles, kad dar rašysiu straipsnius apie jį, gyvensiu ir degančiomis akimis klausysiuos jo.


AUTORITETAS 1

Doloresa Kazragytė
Ją atradau 10 klasėj atsitiktinai iš bibliotekos pasiskolinusi knygą  apie teatrą. ("Gyvenimas prieš gyvenimą" pačios Doloresos išleista ketvirtoji knyga)
Dar kaip šiandien pamenu - nieko aplink nematydavau, kai skaitydavau tą knygą, ties kiekviena eilute bėgiodavo šiupuliukai po nugarą. Draugams sakydavau, kad ta knyga mano Biblija. Tada pamatyti Doloresą gyvą prilygo svajonei išmokti skraidyti. Taip, tada dar net nenujaučiau, jog būtent Jai plosiu po spektaklio, kad iš jos išgirsiu kreipimasi "Mieloji", susižavėjusi žiūrėsiu į jos komediškus etiudus ir vaikiškai džiaugsiuos skaitydama pageltusiam sąsiuviny Jos palinkėjimą "Meda, laimingo tau skrydžio!". Iš Doloresos išmokau išgyventi liūdnas akimirkas ir branginti džiaugsmą bei gėrį, būti nuoširdi pati sau ir būtent Ji davė man stimulą eiti didesniais žingsniais, gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu ir siekti to, ką širdis liepia. Žaviuosi Doloresa ir tuo, ką ji per savo gyvenimą nuveikė. Klaikiai patiko, kai LNDT salėje ji pasakė, kad mirus Marcinkevičiui ji pajuto šviesų liūdesį, net verkt nesinorėjo. Tai buvo laaaabai gražu. Jau dvejus metus Doloresa gyvena mano širdyje kaip žmogus, kuriuo norisi sekti ir iš jo mokytis.

AUTORITETAS 2

Nijolė Oželytė
Puikiai ją žinojau nuo pat vaikystės, bet žavėtis pradėjau visai neseniai. Ji - žmogus, kuriam rūpi tėvynė, dabartinis jaunimas su savo problemomis, laisvės sąvoka ir tai, kuo mes visi gyvename. Vien pažiūrėjus sausio 13-osios Jos kalbos įrašą, kažkaip prabunda tos liepsnelės akyse. Žaviuosi Jos drąsa nebijoti pasakyti tiesos, kad ir kokia skaudi ji būtų. Paliegusiam jaunuoliui būtent Ji bando parodyti, kas yra tikrosios vertybės ir kokios jos mums svarbios. Iš jos mokausi gyventi branginant viską, ką turiu brangiausio, atrasti išmintį net ten, kur jos iš pirmo žvilgsnio ir nepastebime, ir nebijoti sakyti tiesos visur ir visada.








*Sąrašas bus pildomas.

Linkiu kiekvienam surasti savo autoritetą. Tokį, dėl kurio norėtųsi gyventi net tada, kai slysta pasaulis iš po kojų. Tokį, kuris vestų pirmyn.

Pavargę, bet labai šilti linkėjimai,
Meda.
(pastebėjimų, pasiūlymų, kritikos(gal pagaliau ją išmoksiu priimti..), Jūsų šypsenų ir atsiliepimų 24/7 laukiu mpetrikaite@yahoo.com )
Šypsokitės!