Spektaklis prasideda 18:30h, dabar- vos 15val. Turiu dar bene tris valandas atiduoti duoklę mokslams ir minutę kitą pasimėgauti šokolado skonio kava. O po trijų valandų jau versiu duris į nuostabiai trapią meno oazę - iš kurios, žinau, grįšiu pasisėmusi labai daug visai ateinančiai savaitei - teatrą, kurį sergsti trys auksinės mūzos: pasišventimas menui, stimulas dirbti mums, žiūrovams, ir, žinoma, tikėjimas, kad žmones scenoje "perskaityti" spektakliai pakeis, įkvėps pozityvumo, o gal kaip tik- privers susimąstyti.
Teatrą atradau labai seniai. Dar, matyt, pačioj vaikystėj, tik tas virpuliukas širdy skaitant knygas apie teatrą, žiūrint nuostabiai gražius spektaklius, apsigyveno many ne taip jau ir seniai- prieš ketverius metus. Tuomet dar nežinojau, kad aktoriaus darbas yra toks alinantis, repeticijos - atiduonant galbūt paskutinį jėgos lašą, spektakliai - išjaučiant viską vardan žiūrovo.Jei vaidini komedijoje, o tavo pats brangiausias žmogus ką tik paliko pasaulį, juokis, šypsokis lyg gyvenime geresnės dienos nebūtų buvę. Taip, aš to dar nežinojau, gal todėl ir viliojo vaikiškas smalsumas ir entuziazmas į teatro sceną. To vaikiško smalsumo vedama dar ligšiol kankinuosi per teatro pamokas mokykloje, kaip kažkuomet dramos studijoje- vos ne iki ašarų...
Dabar į teatrą žiūriu kaip į oazę, kurioje gali išgyventi viską, tik likimu nerizikuoji. Scenoje savęs nebematau (klaikiai gera, kad pakako proto palaidoti paiką vaikystė svajonę), bet čia į menu kvepiančią kelionę visada gera pasileisti kaip žiūrovei.
Pamenu, kaip pykdavau ant savęs, kad nerandu man artimų spektaklių, tokių, kurių laukčiau drebėdama visu kūnu, o žiūrėdama - išgyvenčiau kažką klaikiai man artimo. Ir žnot ką? Radau! Visiškai nesitikėdama ('geriausi dalykai ateina, kai jų visai nesitiki' kažkas yra pasakęs), tam nepasiruošusi, net nežinojau, ką daro taip stipriai susižavėję žmonės, kaip aš tuosyk buvau- rašo eiles naktimis ar klykia susižavėjimo apimti į juodą dangų. Dabar jau manau, kad kiekvienas atranda savyje tą būdą susigyventi su susižavėjimu. Manasis - kūryba, knygų rijimas ir didelis energijos kiekis.
1. Pirmasis atradimas "Meistras Solnesas"- atradau 2010.05.24. išėjau iš teatro kažkokia sumišus, ir tik po kelių valandų supratau, kad be proto įsimylėjau tą spektaklį. Man, tokiai silpnai būtybei, tai buvo (ir yra) stiprybės šaltinis, iš kurio semiuosi Alinos stiprybės (taip, tą pesonažą aš mažų mažiausiai dievinu), iš Hildės - nenorėjimą paklusti taisyklėms ir begalinį tikėjimą, o iš Solneso - kad verslas niekada neatperka gražios šeimos auros ir sveikos, nesergančios pamišimu, širdies. Tame spektaklyje verkiu kartu su Alina ir išgyvenu viską kartu su Hilde. Tai- mano mažytis stimulas būti stipriai.
2. Antrasis atradimas "Bernardos Albos namai"- atradau 2010.10.22 ( o gal 09.22?). Apie jį daug nerašysiu, nes tai kažkas tokio, ką sunkiai net ir aš įstengčiau aprašyti. Rafinuota Bernarda ir jos užrakintos narve dukterys, tyra meilė, truputį vaikiški žaidimai dėl vyro ir mirtis, anot Albos, jos nekaltos dukters, bet dėl to pačio vyro... Graudu, bet beprotiškai gražu. Verčia šypsotis ir vėlgi- būti stipriai.
3.Trečiasis atradimas "Unė"- atradau 2011.03.10. Virš valandos tokia susižavėjusi sėdėjau teatro salės kėdėj, kad jei kas būtų paklausęs ar turiu sesę dvynę, dar kažin ar būčiau surezgusi teigiamą atsakymą. "Unė"- monospektaklis Unės Babickaitės dienoraščių motyvais, apie aktorę, kuri tiek daug pasiekė tolimame užsienyje, o Lietuvoje- net nebuvo pripažinta. Skaudėjo už Unę. Mama mirė, o Unė juk su savo išgyvenimais niekam nerūpi, niekam nesvarbu, kad ji ką tik neteko brangiausio žmogaus, go, go, Une! Net Sibire nepraradusi gražaus požiūrio į gyvenimą, Unė šį ketvirtadienį mano ir, tikiu, daugumos kitų širdyse sužibo kita spalva. Pamilau Unę ir Birutės Mar "Unę". Stipriai.
O ir vėl ateis vakaras, vėl teatras skendės meno ir kultūros sąskambių kvape, aš vėl įžengsiu į šią trapią oazę, šįkart - pasisemti stimulo, atidavimo ir tikėjimo iš tų trijų mūzų...
Nepamiršk apsilankyti teatre, skaitytojau.
Medička. (V.taip liepė pasirašyti. )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą