Apie žmones, kurie veda į priekį

Jis pasako tik žodį, o tau atrodo, kad saulė šilčiau šviesti pradėjo. Juo norisi sekti, iš jo norisi mokytis. Jį norėtusi apkabinti ir niekada nebepaleisti. Pažįstamas jausmas, tiesa?

Kiekvienas turime tą žmogų, kurio pėdomis norisi sekti, kiekvienu žodžiu šventai tikėti, o jo elgesį - kartoti. Juo žavimės, jį dieviname, juo gyvename. Taip, teisingai sakai, tai- autoritetas.
Dainius Radzevičius pernelyg drąsiai viename straipsnyje teigia: "Kas yra mums tikrieji autoritetai? Matyt, lengviau pasakyti, kas nėra. Nes iš tiesų šiandien trūksta autoritetų.". O aš drįsiu gal pernelyg drąsiai jam paprieštarauti, kad autoritetų, ypač Lietuvoje, tikrai yra, gal ne šimtai, bet yra. Taip, juos reikia mokėti atrasti (nors autoritetų, kaip ir draugų, ieškoti nereikia, jie patys mus susirada, kai to labiausiai mums patiems reikia), jie gali gyventi kur nors labai giliai pasislėpę, bet jie YRA ir dėl jų verta kopti į trigubai aukštesnį kalną nei iki šiol kopei.
Pati turiu ne vieną autoritetą, net gal per daug, bet visada save guodžiu,kad tokių žmonių niekada nebus per mažai ir jei aš jais seku, žaviuosi ir einu tik pirmyn, vadinasi, viskas yra gerai. Nors savus autoritetus atradau visai jų neieškodama, jie patys mane susirado per knygas, paskaitas, susitikimus. Būna, ateinu į paskaitą ir jaučiu, kad šitas žmogus neišeis iš mano gyvenimo su šita pusantros valandos paskaitėle, kad aš dar juo domėsiuosi, jo ieškosiu, kad galėčiau prie puodelio arbatos pakalbėti ir suprasti, kaip jam pavyksta uždegti kitų akyse tas liepsneles, kad dar rašysiu straipsnius apie jį, gyvensiu ir degančiomis akimis klausysiuos jo.


AUTORITETAS 1

Doloresa Kazragytė
Ją atradau 10 klasėj atsitiktinai iš bibliotekos pasiskolinusi knygą  apie teatrą. ("Gyvenimas prieš gyvenimą" pačios Doloresos išleista ketvirtoji knyga)
Dar kaip šiandien pamenu - nieko aplink nematydavau, kai skaitydavau tą knygą, ties kiekviena eilute bėgiodavo šiupuliukai po nugarą. Draugams sakydavau, kad ta knyga mano Biblija. Tada pamatyti Doloresą gyvą prilygo svajonei išmokti skraidyti. Taip, tada dar net nenujaučiau, jog būtent Jai plosiu po spektaklio, kad iš jos išgirsiu kreipimasi "Mieloji", susižavėjusi žiūrėsiu į jos komediškus etiudus ir vaikiškai džiaugsiuos skaitydama pageltusiam sąsiuviny Jos palinkėjimą "Meda, laimingo tau skrydžio!". Iš Doloresos išmokau išgyventi liūdnas akimirkas ir branginti džiaugsmą bei gėrį, būti nuoširdi pati sau ir būtent Ji davė man stimulą eiti didesniais žingsniais, gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu ir siekti to, ką širdis liepia. Žaviuosi Doloresa ir tuo, ką ji per savo gyvenimą nuveikė. Klaikiai patiko, kai LNDT salėje ji pasakė, kad mirus Marcinkevičiui ji pajuto šviesų liūdesį, net verkt nesinorėjo. Tai buvo laaaabai gražu. Jau dvejus metus Doloresa gyvena mano širdyje kaip žmogus, kuriuo norisi sekti ir iš jo mokytis.

AUTORITETAS 2

Nijolė Oželytė
Puikiai ją žinojau nuo pat vaikystės, bet žavėtis pradėjau visai neseniai. Ji - žmogus, kuriam rūpi tėvynė, dabartinis jaunimas su savo problemomis, laisvės sąvoka ir tai, kuo mes visi gyvename. Vien pažiūrėjus sausio 13-osios Jos kalbos įrašą, kažkaip prabunda tos liepsnelės akyse. Žaviuosi Jos drąsa nebijoti pasakyti tiesos, kad ir kokia skaudi ji būtų. Paliegusiam jaunuoliui būtent Ji bando parodyti, kas yra tikrosios vertybės ir kokios jos mums svarbios. Iš jos mokausi gyventi branginant viską, ką turiu brangiausio, atrasti išmintį net ten, kur jos iš pirmo žvilgsnio ir nepastebime, ir nebijoti sakyti tiesos visur ir visada.








*Sąrašas bus pildomas.

Linkiu kiekvienam surasti savo autoritetą. Tokį, dėl kurio norėtųsi gyventi net tada, kai slysta pasaulis iš po kojų. Tokį, kuris vestų pirmyn.

Pavargę, bet labai šilti linkėjimai,
Meda.
(pastebėjimų, pasiūlymų, kritikos(gal pagaliau ją išmoksiu priimti..), Jūsų šypsenų ir atsiliepimų 24/7 laukiu mpetrikaite@yahoo.com )
Šypsokitės!

LAIMĖS PROJEKTAS

Niekad gyvenime negalvojau, kad kada nors pagaliau imsiu gaminti valgyti, išsižadėti siaubingai kvailų įsitikinimų, skaityti knygas kompiuterio ekrane, išsiplauti nuo ryto paliktą šypsotis ant stalo puoduką ir verksiu, kai to norėsis.
Šiandien, visai pavasarišką 4dienį, gal kokį trisdešimt penktą kartą atsiverčiau knygą "Laimės projektas". Knyga, kuri leidžia kvėpuoti, išlaisvina mintis ir suteikia vilties, kad jei galėjo Ji, galiu  ir Aš. Kai tai suvoki, ateina klaikiai šviesi akimirka ir suvokimas, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Nuo šiol nebesiklausysiu visai nepadedančios susikaupti muzikos mokydamasi istorijos, atsikelsiu galbūt net anksčiau nei reikia, kad galėčiau pasimėgauti šviežiu rytu, net eisiu pėsčiomis iki mokyklos ir dėsiu visas pastangas į visus darbus, kad po to jausčiausi viską padariusi vardan geriausio rezultato.
Čia nebus rytoj, čia yra tik ŠIANDIEN.
ŠIANDIEN padarysiu visus darbus, kuriuos tiek laiko atidėliojau - parašysiu bent tris motyvacinius, pakoreguosiu CV ir susitarsiu dėl susitikimo.
ŠIANDIEN pavalgysiu vakarienę. Vardan sveikesnio ir guvesnio gyvenimo.
ŠIANDIEN atrašysiu į visus laiškus, į kuriuos tiek laiko delsdavau atrašyti.
ŠIANDIEN būsiu daug mandagesnė. Taip, man trūksta mandagumo, tolerancijos, švelnumo ir savikritikos. Šiandien pats metas keistis.
ŠIANDIEN dainuosiu, dainuosiu, dainuosiu. Taip gyvenimas atrodo kur kas šviesesnis.
ŠIANDIEN  pabandysiu nebūti įkyri.


Mano "Laimės projektas" startuoja!...o Jūsų???

Jie sugebėjo, aš sugebėsiu, sugebėsi ir Tu!!!

Paidalink, kaip sekasi, drauge,
M.P.

teatre ir apie teatrą

Spektaklis prasideda 18:30h, dabar- vos 15val. Turiu dar bene tris valandas atiduoti duoklę mokslams ir minutę kitą pasimėgauti šokolado skonio kava. O po trijų valandų jau versiu duris į nuostabiai trapią meno oazę -  iš kurios, žinau, grįšiu pasisėmusi labai daug visai ateinančiai savaitei - teatrą, kurį sergsti trys auksinės mūzos: pasišventimas menui, stimulas dirbti mums, žiūrovams, ir, žinoma, tikėjimas, kad žmones scenoje "perskaityti" spektakliai pakeis, įkvėps pozityvumo, o gal kaip tik- privers susimąstyti.

Teatrą atradau labai seniai. Dar, matyt, pačioj vaikystėj, tik tas virpuliukas širdy skaitant knygas apie teatrą, žiūrint nuostabiai gražius spektaklius, apsigyveno many ne taip jau ir seniai- prieš ketverius metus. Tuomet dar nežinojau, kad aktoriaus darbas yra toks alinantis, repeticijos - atiduonant galbūt paskutinį jėgos lašą, spektakliai - išjaučiant viską vardan žiūrovo.Jei vaidini komedijoje, o tavo pats brangiausias žmogus ką tik paliko pasaulį, juokis, šypsokis lyg gyvenime geresnės dienos nebūtų buvę. Taip, aš to dar nežinojau, gal todėl ir viliojo vaikiškas smalsumas ir entuziazmas į teatro sceną. To vaikiško smalsumo vedama dar ligšiol kankinuosi per teatro pamokas mokykloje, kaip kažkuomet dramos studijoje- vos ne iki ašarų...

Dabar į teatrą žiūriu kaip į oazę, kurioje gali išgyventi viską, tik likimu nerizikuoji. Scenoje savęs nebematau (klaikiai gera, kad pakako proto palaidoti paiką vaikystė svajonę), bet čia į menu kvepiančią kelionę visada gera pasileisti kaip žiūrovei.
Pamenu, kaip pykdavau ant savęs, kad nerandu man artimų spektaklių, tokių, kurių laukčiau drebėdama visu kūnu, o žiūrėdama - išgyvenčiau kažką klaikiai man artimo. Ir žnot ką? Radau! Visiškai nesitikėdama ('geriausi dalykai ateina, kai jų visai nesitiki' kažkas yra pasakęs), tam nepasiruošusi, net nežinojau, ką daro taip stipriai susižavėję žmonės, kaip aš tuosyk buvau- rašo eiles naktimis ar klykia susižavėjimo apimti į juodą dangų. Dabar jau manau, kad kiekvienas atranda savyje tą būdą susigyventi su susižavėjimu. Manasis - kūryba, knygų rijimas ir didelis energijos kiekis.
1. Pirmasis atradimas "Meistras Solnesas"- atradau 2010.05.24. išėjau iš teatro kažkokia sumišus, ir tik po kelių valandų supratau, kad be proto įsimylėjau tą spektaklį. Man, tokiai silpnai būtybei, tai buvo (ir yra) stiprybės šaltinis, iš kurio semiuosi Alinos stiprybės (taip, tą pesonažą aš mažų mažiausiai dievinu), iš Hildės - nenorėjimą paklusti taisyklėms ir begalinį tikėjimą, o iš Solneso - kad verslas niekada neatperka gražios šeimos auros ir sveikos, nesergančios pamišimu, širdies. Tame spektaklyje verkiu kartu su Alina ir išgyvenu viską kartu su Hilde. Tai- mano mažytis stimulas būti stipriai.
2. Antrasis atradimas "Bernardos Albos namai"- atradau 2010.10.22 ( o gal 09.22?). Apie jį daug nerašysiu, nes tai kažkas tokio, ką sunkiai net ir aš įstengčiau aprašyti. Rafinuota Bernarda ir jos užrakintos narve dukterys, tyra meilė, truputį vaikiški žaidimai dėl vyro ir mirtis, anot Albos, jos nekaltos dukters, bet dėl to pačio vyro... Graudu, bet beprotiškai gražu. Verčia šypsotis ir vėlgi- būti stipriai.
3.Trečiasis atradimas "Unė"- atradau 2011.03.10. Virš valandos tokia susižavėjusi sėdėjau teatro salės kėdėj, kad jei kas būtų paklausęs ar turiu sesę dvynę, dar kažin ar būčiau surezgusi teigiamą atsakymą. "Unė"- monospektaklis Unės Babickaitės dienoraščių motyvais, apie aktorę, kuri tiek daug pasiekė tolimame užsienyje, o Lietuvoje- net nebuvo pripažinta. Skaudėjo už Unę. Mama mirė, o Unė juk su savo išgyvenimais niekam nerūpi, niekam nesvarbu, kad ji ką tik neteko brangiausio žmogaus, go, go, Une! Net Sibire nepraradusi gražaus požiūrio į gyvenimą, Unė šį ketvirtadienį mano ir, tikiu, daugumos kitų širdyse sužibo kita spalva. Pamilau Unę ir Birutės Mar "Unę". Stipriai.

O ir vėl ateis vakaras, vėl teatras skendės meno ir kultūros sąskambių kvape, aš vėl įžengsiu į šią trapią oazę, šįkart - pasisemti stimulo, atidavimo ir tikėjimo iš tų trijų mūzų...

Nepamiršk apsilankyti teatre, skaitytojau.

Medička. (V.taip liepė pasirašyti. )

Savanoriauti? Kur????

Labas labas, 
Kaip atėjęs pavasaris? Saulutė jau ilindo pro langus? Šiandien iš naujo pamilau pavasarį, ėjau namo ir taip beprotiškai gera, tas pavasario kvapas, tas suvokimas, kad yra vardan ko stengtis ir gyventi, tas noras eiti tolyn, pasiekti daug ir aukštai, mmmm, jauku ir gera. :) Būtent taip jaučiuosi ir savanoriaudama, todėl šįvakar skiriu įrašą savanorystei bei jos galimybėms. 
Kadangi vis dažniau sulaukiu laiškų su klausimais, kur savanoriauti, nutariau čia garsiai pasidalinti, kur galima savanoriauti ir kokios tos savanoriavimo galimybės (O jų laaabai daug! ), taigi:
1. KULTŪROS SAVANORIAI (www.kulturossavanoriai.lt)- čia rasite pasiūlymus savanoriauti kultūros renginiuose- festivaliuose, įvairiose šventėse, mugėse, renginiuose, kur renkasi žmonės, kuriems rūpi kultūra. 
Būtent su Kultūros savanoriais prasidėjo manoji savanorystė. Ir būtent juos labai labai rekomenduoju- tiek šiltų žmonių, tiek gražių akimirkų ir prasmingai praleistų dienų! Nuo šiandien Kultūros savanoriai turi būti vienas iš lamkomiausių Jūsų tinklapių, sutariam? :) 
2.MENŲ SPAUSTUVĖ- teatro oazė, prie kurios tiesiog gera prisidėti. Čia pradėjau savanoriauti vos prieš kelis mėnesius, bet jau jaučiu daug patyrusi. :) Vien tas buvimas teatru kvepiančioj oazėj verčia plačiai šypsotis. Menų spaustuvė turi tikrai daug savanorių, bet, manau, kad ten vietos atsiras ir kiekvienam iš Jūsų. :) Tik junkitės ir semkitės patirties :)
3. MALTOS ORDINAS ( www.maltieciai.lt )- ordinas, kurį gerbiu už pasiaukojimą senukams, aklam jaunimui ir neįgaliems vaikams. Pati nepriklausau šiam ordinui, nes man kur kas artimesnė kultūrinė savanorystė, bet, kiek teko girdėti, ten savanoriauja mažų mažiausiai nuostabūs žmonės, nuoširdžiai atsidavę ordino darbui ir puikūs draugai seneliams ir vaikams. jei susidomėjote- kviečiu jungtis. :)
4.BIG BROTHERS, BIG SISTERS ( www.bbbs.com )- programa, su kuria užaugau. taip, tai kažkas nepaprasto ir klaikiai gražaus. Atėjau čia kaip mažoji draugė- tyli, nerandanti savęs, pasimetusi dvylikametė, išėjau pasitikinti savimi, turinti galybę tikslų šešiolikmetė. Ateityje žadu tapti Didžiąja drauge. jei norite padėti vaikui iš naujo pamilti gyvenimą, turėti Mažąjį draugą, kurį vestumėt patyrimų keliu, drąsiai junkitės.Žinoma, čia būtina turėti 18metų, kas be ko. :)
5.KITAS VARIANTAS ( www.kitasvariantas.lt )- čia irgi augau ir ligšiol augu, atrandu gyvenimo vertybes ir tkrąją save. Deja, savanore čia ilgai neužsibuvau, bet savanoriams pasirinkimas tikrai nemažas- gali savanoriauti viešųjų ryšių, išteklių, renginių organizavimo grupėse, atrasti tai, kas tau arti širdies ir tobulintis, įgauti patirties toje srityje, o jei dar nesi KV mokinys- irgi kviečiu. :) Tikrai verta. :)
6.EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBA (www.jtba.lt ) - čia ateity matau save. :) JTBA galima rasti visą gvardiją projektų, su kuriais galima išlėkti savanoriauti į Europos sąjungos(ir ne tik) šalis 2-12mėnesiams, įgyti milžiniškos patirties, praleisti keletą mėnesių taip, kad visą gyvenimą atsimintum ir šypsotumeis. :) mmm. :) Nepraleiskit progos, mielieji.:)






Kol kas tiek, šis sąrašas su laiku bus pildomas, tad nepamirškit užsukt paskaitinėt ir linkiu pamilti savanorystę- tą nuostabią išdaigininkę :)




Iki kiki,
su šypsena, 
Medački.