Įkvėpimas- it tyro oro gurkšnis

Nežinau, kodėl, tačiau tokiomis dienomis, kaip ši, džiaugiuosi.

Atrodo, kad tik vakar paminėjau tinklaraščio metų gimtadienį, šiandien- žiū, į kalendorių, jau viso labo du mėnesius tinklaraštis ramiai miegojo bobų vasaros miegu. Ilgai galvojau, kokiomis temomis rašyti, kokias potemes gvildenti ir net dabar dar nežinau apie ką bus šis įrašas, tačiau, kad prisėdau rašyti- jau vien tai kelia šypseną.

 Įkvėpimas- gūsis šviežio oro

Žinote tą jausmą, kai einant triušminga gatve pagauna įkvėpimas? Kai klausantis ramios muzikos norisi verkti iš suvokimo, kad šiąnakt- tik kursi, kursi ir kursi?

Esu tikra, kad kiekvienas bent kartais išgyvename to šelmio įkvėpimo jausmą- nunešantį į atokiausius kraštus ir nupurtantį iki degančios šilumos. Žiūrint spektaklį, bendraujant su įkvepiančiomis asmenybėmis, klausantis dainos, kuri sušildo iki širdies gelmių, žiūrint filmą ar sėdint paskaitoj.


Pamenu, kaip vasarą laukiau įkvėpimo, ir tik po to, kai jis grįžo, supratau, kad ilgos kūrybinės krizės reikalingos taip pat, kaip pusryčiai kas rytą. Jei nebus nuopolių ir krizių- netobulėsime. Pasirodo, net ir nesėkmes reikėtų vertinti teigiamai. :)

Tačiau, ką daryti, kai įkvėpimas veržiasi pro kraštus ir nebesuspėji jo išnaudoti ar sulaikyti? Juk būna, sėdi kavinėje gurkšnodamas kavą ir staiga- įkvėpimas, o šalia nei užrašų knygutės giliai minčiai ar eilėraščiui, nei molberto piešiniui, nei gitaros sukurti melodiją. Užgęsta įkvėpimas neišnaudotas, nuskęsta, o vėliau-ir apsilanko vis rečiau.


Tad, kaip pilnai 'sugerti' į save tą maištingą įkvėpimą?


Svarbu- rašytis viską, absoliučiai viską.
Kilo mintis, kaip nustebinti draugą, sugalvojai gilią frazę ar pavadinimą būsimam straipniui? Rašykis! Sėkmingi žmonės visad pataria su savimi nešiotis užrašų knygutę ir rašiklį. O ir knygos teigia „Kam su savo mintimis trukdyti kitus žmones? Geriau jas užsirašyk!“ Ir nors daugelis mano, kad visas kilusias mintis prisimins, taip tikrai nebus, todėl viską rašytis- būtina.




Realizuok save
Svarbu atrasti savo nišą, kad ir kas tai bebūtų- tapimas ar keramika, rašymas ar muzikavimas. Daryk tai, kas teikia malonumą, kas prašviesina gyvenimą, realizuok save ir pamatysi, kad įkvėpimas pats ne tik atšoliuos, bet ir bus maksimaliai išnaudotas. :)




Tikėk
Kažkuomet jau esu rašiusi apie tai, kad jei netikėsime savimi patys, niekas už mus to nepadarys. Todėl begal svarbu yra tikėti tuo, ką darai apėmus įkvėpimui. Tikėjimas- pirmas žingsnis į sėkmę.










Čia- pastebėjimai, kaip sugauti įkvėpimą ir sekmingai jį panaudoti. Nepamirškite, kad bet kuriam laimingam žmogui įkvėpimas laaabai rekalingas.


*man įkvėpimas jau kelintą mėnesį kyla gaminimui. Namai garuoja nuo pyragų ir troškinių, bet svarbiausia, kad net ir maisto gaminimui su meile įkvėpimas yra būtinas!




įkvėpimas jau atžygiavo ir pas Jus?
Žiūrėkit, mielieji, sulaikykit jį ilgėliau ir- geros kūrybos!



Iki susirašymų, susimatymų,
Jūsų M.