Vasara, kur išeini???

Vakar ir vėl pamilau melisų arbatą ir iš spintos išsitraukiau tą ryškiai violetinį paltą. Įsisiaučiau į savo mėgstamiausią alyvų spalvos megztuką ir mielai šoku net pagal nepatinkančios muzikos garsus. Taip šilčiau.

Taip, mano draugai, skaičiuojam jau paskutines vasaros akimirkas. Jau su vėju tarp medžių, balomis siaurose gatvelėse ir margu pledu, bet visgi - vasara mano! Kažkaip gaila versti tuos paskutinius kalendoriaus lapelius, bet su šypsena, nes vasara nuo šiol gyvens širdy - per darganas ir speigus, aš mylėsiu ją ir tokią. Ir na ir kas, kad ant nosytės strazdanų turėsiu kur kas mažiau, o saulė palepins vis rečiau - svarbu, kad šilta būtų viduje. : )

O šiandien aš džiaugiuosi, kad šiuos tris mėnesius praleidau šypsdamasi saulei ir merkdama akį dangui. Patyriau tiek daug! Jau net nebesuskaičiuoju, su kokia daugybe nuostabių žmonių susipažinau, kiek išmokau, kiek saulės zuikučių pagavau! Net sukutena viduj pagalvojus, kiek šiltų įspūdžių ir personų mane supa, kiek saulėgrąžų pamojavo savo aukso spalvos žiedais, kiek kartų bėgau pusnuogė per lietų ir šypsojaus, kiek pranokau, kiek sukūriau! Todėl man gera jausti ateinantį rudenį - su paskutine rugsėjo pirmąja mokykloje, su krūva veiklos ir auksiniais  medžių lapais - nuostabųjį rudenį!

Linkiu pastebėt rudens grožį, į priekį žiūrėt atvirom akim, ir kai Jūsų paklaus "Kaip jautiesi besibaigiant vasarai?, atsakykit "Vasara niekad neišeis, ji - širdyje!"

Prisijaukinkit tą karštąją vasarėlę viduje, o ruduo lai džiugina akį!



Su šilčiausiais linkėjimais, mano draugai,
Medutė.